Susitikimas su Lietuvos respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite

Prezidentų buvo daug, tikra Prezidentė – viena

2009-10-05 dieną Lietuvos respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė Lietuvos asociacijų pirmininkus ir prezidentus į susitikimą.

Respublikos prezidentės laukėme su mokytojams žinomu pirmosios pamokos jauduliu. Jį slėpdami juokavome, kad pasitinkant Prezidentę reikia tvirtai laikytis kėdės atlošo.

Prezidentė kiekvienam mūsų paspaudė ranką. Linksma Jos Ekscelencijos pastaba – „Stovite kaip kariuomenėje”, – atpalaidavo mus. Neoficialiam, nuoširdžiam bendravimui nuteikė ir Prezidentės pasidžiaugimas rytiniu apsilankymu buvusioje savo mokykloje. Suvokėme, kad jai tai buvo ne protokolinis renginys, o susitikimas su mokykline jaunyste – tikra širdies atgaiva.

Manėme, kad susitikimas prasidės pranešimu, o mes paantrinsime, pagirsime Prezidentės įžvalgas. O buvo kitaip – D. Grybauskaitė paprašė mūsų pasamprotauti apie mokyklos paskirtį, mokytojo vaidmenį. Pokalbį pradėjo du jauni mokytojai (maksimalistai – kaip švelniai pastebėjo Prezidentė). Vienas kvietė atsakyti į klausimą, kodėl mokiniai praranda norą mokytis, kitas siūlė vis dėlto įvesti mokyklų vadovų rotaciją. Vienos mokyklos direktorius nuogąstavo, kad savivaldybes valdančios partijos gali tuo pasinaudoti ir susodinti į vadovų kėdes savus. Prezidentė paklausė: „O gal reikėtų vadovus rinkti referendumu?”

Pamažu pokalbis įsisiūbavo. Beje, šį kartą salėje buvo ypač didelė prezidentų – asociacijų, draugijų – koncentracija. Tikra Prezidentė, žinoma, buvo viena. Kiekvienas kalbėjome, kas mums rūpėjo, kas ant širdies guli – apie mokinių teises ir pareigas, kai kurias skurdžias mokyklas, neaiškią kaimo mokyklų perspektyvą ir t.t. Net užmiršome, kad baigiasi susitikimui planuota valanda.

Atsakydamas į jaunųjų mokytojų klausimą apie mokinių nenorą mokytis vienas kolega patikslino, kad ūpą mokytis numuša ir dažnos mokykloje patyčios. Ar nepakaktų šalies, regiono ir kiekvienos mokyklos mastu kelių prioritetų vietoje šimtų darbų. Juk atsakydamas už viską – neatsakai už nieką. Vienu iš tokių prioritetų galėtų būti patyčių ir smurto įveikimas, bent ženklus sumažinimas.

Grįžus į mokyklą ne vienas klausė: „Na, kaip Prezidentė?” Prisipažinau nustebęs, kad tokia „kieta” Prezidentė kartu tokia miela, nuoširdi, šmaikšti. Dar kartą nustebino Prezidentės sugebėjimas keliais žodžiais daug pasakyti.

LBMA pirmininkas R. Darafėjus